Aleknai (vok. Alx-Meschkeit, Alecknen) – šiuo metu nedidelis kaimelis, 1,2 km į šiaurės rytus nuo kelio į Plaškius. Šiame Aleknų kaime yra dvaras, kuris buvo įkurtas atokiau nuo upių slėnių bei didesnių pelkių. Aleknai kūrėsi ir laikėsi kaip nuošalesnė gyvenvietė. Aleknų palivarkas 1638 m. buvo užrašytas Georgui Lemkei (vok. Georg Lemke), nurodant 5 ūbus (apie 85 ha) žemės. Vėliau palivarką valdė Peteris Jakobas fon Esenas (vok. Peter Jacob von Essen), Mikelis Rudolfas Banzemiras (vok. Michel Rudolph Bansemir) ir Mikelis Stumbrys (vok. Michel Stumber). Laikui bėgant, Aleknų dvaras sumenko ir neišsiskyrė iš gretimų kaimo ūkių. 1871 m. dvaro sodyboje buvo du gyvenamieji namai su 9 butais ir 45 gyventojais. 1903 m. dvarą valdė Šilgalių dvarininkas Francas Habedankas (vok. Franz Habedanck), kuris turėjo 187 ha žemės, vertėsi jaučių auginimu. Vėliau dvaro valdytojo pareigas ėjo Brunas Kornelsenas (vok. Bruno Cornelsen). 1925 m. dvare gyveno 63 žmonės, dvaro teritorijai priklausė 181 ha žemės. Nemažą stačiakampio formos sodybos kiemą supo šeši įvairaus dydžio pastatai, vienas nedidelis statinys buvo kiemo viduryje. Dvaro rūmai stovėjo pietiniame kiemo pakraštyje, šalia sodybos daržo ir sodo. Dvare arklių tebuvo keletas, visus lauko darbai buvo nudirbami pasitelkiant jaučių jėgą. Didesnio uždarbio siekio vedini, į Klaipėdos kraštą atvykdavo daug samdinių iš Lietuvos, nes šiame krašte atlygis buvo geresnis. Tad nemažai jų darbavosi ir Aleknų dvare, tačiau didelių turtų nei vienas nesusikrovė.
Antrojo pasaulinio karo metais dvaras nenukentėjo. 1945 m. Aleknuose buvo palankios sąlygos (gerai prižiūrėta derlinga žemė, dideli erdvūs tvartai) įkurti Kalnujų tarybinio ūkio skyrių. Likvidavus dvaro rūmus ir kitus senuosius pastatus, pastatyti standartiniai ūkiniai trobesiai (gyvulių fermos). Iš įvairių Lietuvos teritorijų atvykę naujakuriai buvo įdarbinami šiame ūkio skyriuje. 1957 m. sausio mėnesį Aleknų ūkio skyrius buvo perduotas naujai steigiamam Stoniškių tarybinam ūkiui. Po 1990 m. kai kurie gamybiniai pastatai buvo nugriauti. Šiuo metu tebestovi raudonų plytų tvartas (statytas apie 1930 m.) ir šalia jo auga seni medžiai. Minėtas pastatas šiuo metu priklauso šio kaimo ūkininkui.
Pro Aleknus teka nedidelis upelis Aistė, kuris įteka į Gėgę. Aleknuose ir gretimo Mažaičių kaimo teritorijose yra didelis opokos telkinys. Maždaug apie 1957 m. buvo aptiktas vienintelis Lietuvoje opokos telkinys, apimantis 36,6 ha plotą. Opoka – tai labai vertinga uoliena, tinkama kaip priedas cemento gamybai, ją galima panaudoti gaminant silikatines plytas, akytąjį betoną, dekoratyvųjį cementą. XX a. pab. Aleknų kaimo pakraštyje stovėjo opokos karjero sprogmenų sandėliai.
Informaciją parengė Zofija Genutienė, 2022
Naudoti informacijos šaltiniai:
BAGDONAS, Bronius. Pagėgių krašto kaimai. D. I. Kaišiadorys: Printėja, 2020. 219 (1) p. ISBN 978-609-445-572-8.
BAGDONAS, Bronius. Stoniškių kaimo istorija. [rankraštis]. [S. l.]: [S. n.], [S. a.]. 139 p.
Lietuvos dvarų sodybų atlasas. [Kn.] 2, Pagėgių savivaldybė [redakcinė kolegija: Rasa Butvilaitė [et al.]. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014, 310 p. ISBN 978-609-447-071-4.
MEŠKAUSKIENĖ, Regina, et al. Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai. Klaipėda: Libra Memelensis, 2010. 176 p. ISBN 978-9955-544-86-9.
ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS FRIDRICHO BAJORAIČIO VIEŠOJI BIBLIOTEKA. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000. 489, [2] p. ISBN 9986-798-051.