„Ugnis ir kraujas“ pradeda dviejų dalių kroniką apie Targarienų giminės įsiviešpatavimą Vesterose. Istoriją pasakojantis balsas priklauso vyriausiam meisteriui Gildainiui. Romanu šį kūrinį pavadinti sunku. Tinkamesnis apibūdinimas galėtų būti – metraštis, pradedantis pasakojimą Geležinio sosto įkūrėju Eigonu Užkariautoju ir liudijantis net kelių Targarienų kartų istoriją.
Tai nepaprastai turtingas ir išsamus istorinis pasakojimas apie pasaulį, kuriame kovėsi karaliai, liejosi žmonių kraujas, o drakonai spjaudėsi ugnimi. Knygos istorija apima laikotarpį nuo Eigono Užkariautojo iki jo šeštojo įpėdinio Eigono III viešpatystės. „Ugnis ir Kraujas“ gerokai praplečia žinias, kurių nuotrupas skaitytojai žino iš pagrindinės knygų serijos, juk metraštis pasakoja apie žmones, kuriais seka visų pamilti „Ledo ir ugnies giesmės“ veikėjai.
Kronikoje užfiksuoti drakonai ir karai, beprotybė ir net kraujomaiša, kuri nepadarytų gėdos Lanisteriams, stiprios karalienės ir drąsūs, žiaurūs, o kartais silpni ir malonūs karaliai. Santuokos, mirtys, intrigos – George R.R. Martin kuriami siužetai visada nenuspėjami, o riba tarp blogio ir gėrio lengvai išsitrina.
Daugelis „Sostų karų“ gerbėjų savo atsiliepimuose mini, kad Daneiris buvo jų mėgstamiausia veikėja. „Ugnis ir kraujas“ – puiki proga daugiau sužinoti apie jos šeimos istoriją, drakonų žūtį ar garsiųjų kiaušinių kilmę. Knyga turėtų sudominti net ir tuos, kurie tik pirmą kartą susipažins su George R.R. Martin kūryba.