Lietuvos vakaruose, Pajūrio žemumoje, šalia Nemuno upės, įsikūręs Pagėgių kraštas. Pirmą kartą istorijos šaltiniuose Pagėgiai paminėti 1307 metais. XX amžiaus pradžioje per Pagėgius buvo gabenama draudžiama lietuviška bei rusiška spauda. Tuo metu aktyviai steigėsi jaunimo draugijos „Rūta“, Klaipėdos draugijos „Sandora“ Pagėgių skyrius, draugija „Aušra“. Jos jau turėjo ir savo bibliotekėles arba knygas skaitymui skolindavosi. Išskirtinė buvo Klaipėdos krašto mokyklų draugija, kurią įsteigė vietos inteligentai. Mat jie buvo labai susirūpinę dėl didėjančios vokiško fašizmo bei nacionalizmo grėsmės. Jos veiklą finansavo Lietuvos buržuazinė vyriausybė, kuri siekė žūtbūt sustiprinti savo valdžią bei įtaką. 1938 metais šiai draugijai priklausė ir 468 auklėtinius turėjusi Pagėgių K.Donelaičio gimnazija.
Kadangi mokyklų bibliotekos buvo nepajėgios patenkinti visų skaitytojų poreikių, pradėjo kurtis kilnojamos bibliotekėlės. Šios bibliotekėlės nustatyta tvarka „ėjo“ per mokyklas. Jų paslaugomis naudojosi ne tik mokiniai, bet ir visas jaunimas. Knygų fondą sudarė vokiški bei lietuviški leidiniai. Prie mokyklų veikė ir visuomeninės bibliotekėlės suaugusiems. Šių bibliotekėlių fondus dažniausiai sudarė aukotos knygos. 1935-aisiais vienas knygų mylėtojas iš Pagėgių rašė: „Labai gaila, kad tų knygynėlių yra vos 5, jų Pagėgių apskrityje reikėtų bent 30, ir kas pusmetis keistis vietomis“ (D. Kaunas). Tiesa, gana turtingas buvo Pagėgių realinės žemės ūkio mokyklos bibliotekos fondas.
Steigėsi ir gyvavo profesinių draugijų bibliotekos. 1936 metais Geležinkelininkų taupomosios-skolinamosios kasos biblioteka įsisteigė Pagėgių geležinkelio stotyje. Čia buvo sukaupta apie pusė tūkstančio spaudinių. Lietuviškų knygų trūkumas vertė visuomenę savo jėgomis organizuotis ir steigti bibliotekas. Taip Pagėgiuose buvo įsteigta paštininkų biblioteka. Joje iki 1938 metų buvo sukaupta apie 500 knygų. Tuo tarpu Pagėgių policininkai pusantrų metų nuo savo algos skyrė po 50 ct. 1930 metais, nusipirkę knygų, jie taip pat atidarė biblioteką.
1937 metais Pagėgiuose pagaliau buvo įkurta valstybinė viešoji biblioteka. Ji buvo vienintelė Klaipėdos krašto valstybinė viešoji biblioteka su skaitykla. Naujai įstaigai buvo suteiktas antros eilės bibliotekos statusas, tačiau vietos valdžia bibliotekos išlaikymu nesirūpino ir prie šių darbų neprisidėjo. Todėl tuo rūpintis teko Švietimo ministerijai. Tų metų bibliotekos ataskaitoje rašoma: per dvejetą mėnesių – spalį bei lapkritį bibliotekoje apsilankė 496 žmonės. Iš jų – 388 moksleiviai, 63 tarnautojai, 45 prekybininkai. Visiems buvo išduota 460 knygų. Realiai 1939 metais biblioteka turėjo 700 knygų fondą, apie 100 pastovių skaitytojų, tarp jų daugiausia moksleivių. Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, Pagėgių valstybinė viešoji biblioteka buvo perkelta į Plungę.
Jaunimo gatvėje atidaryta viešoji biblioteka
Po karo, 1946 metais, Pagėgiuose, kaip ir visoje šalyje, atgijus visuomeniniam gyvenimui, rugpjūtį Jaunimo gatvėje vėl buvo atidaryta viešoji biblioteka. Tuometinis šios įstaigos vedėjas F.Orlovas inventorizavo ir aprašė visą bibliotekos fondą – 600 knygų bei įvairių brošiūrų. Štai, kaip apie pirmuosius bibliotekos darbo žingsnius prisiminė tuometinė bibliotekos darbuotoja S.Zaveckienė: „Bibliotekos įkūrimu miestelio gyventojai buvo labai patenkinti, čia niekada netrūko lankytojų, kurie su nuostaba klausinėjo, ar galima išsinešti iš bibliotekos knygas, nes visiems atrodė, kad tik vietoje galima paskaityti ir padėti atgal į lentyną. Visi jautėme, kad knyga – didelė brangenybė, kurią reikia saugoti“. Tuo metu bibliotekoje dirbo du darbuotojai. Jie nejaukias ir menkas pokario meto kultūros įstaigos patalpas pavertė šviesos ir grožio kampeliu.
Nors bibliotekos veikla tuo metu buvo labai ideologizuota, tačiau per keletą metų įstaigos darbuotojams pavyko sukaupti nemažą knygų fondą, taip pat išaugo skaitytojų bei lankytojų skaičius. Bibliotekos darbuotojai patys rengė stendus, piešė, kūrė ketureilius, leido sienlaikraštį „Žaibas“. Tuo metu ypač populiari buvo viena iš masinių darbo formų – „literatūriniai teismai“. Remiantis Teofiliaus Tilvyčio „Usnyne“ bibliotekininkai parašė scenarijų ir išjuokė visas miestelio negeroves.
Jau 1948 metais biblioteka sugebėjo įsteigti dvylika kilnojamų bibliotekėlių, kurios aptarnavo aplinkinius kaimus. Prabėgus ketveriems metams, 1952-aisiais biblioteka galėjo didžiuotis apie 10 tūkstančių knygų fondu. Įstaiga gaudavo daug ir įvairaus turinio brošiūrų, žurnalų bei laikraščių. Biblioteka tapo tikraisiais bendruomenės namais: čia vykdavo knygų aptarimai, įvairios popietės, net šaškių bei šachmatų turnyrai. Tiesa, neapsieita ir be „populiarių“ renginių ateistine tematika, renginius organizuodavo… fermose.
1954 metais bibliotekai pradėjo vadovauti profesionali bibliotekininkė, ką tik baigusi Vilniaus bibliotekinį technikumą Irmina Zaleskytė. Įstaiga tampa rajonine ir pradeda vadovauti Pagėgių rajone esančioms bibliotekoms. Šiame darbe didžiausias bibliotekininko pagalbininkas – dviratis. Jis padėdavo greičiau aplankyti kaimo bibliotekas. Pažymėtina, jog bibliotekų darbuotojams jau buvo pradėti kelti be galo dideli reikalavimai. Jie privalėjo aktyviai skleisti komunistų partijos suvažiavimų, direktyvų, nutarimų medžiagas. Reikėtų pažymėti, jog vis dėlto bibliotekų darbuotojai buvo visų laukiami ir gerbiami, nebūdavo apsieinama ir be linksmų istorijų. Jaunų, išsilavinusių, patrauklių bibliotekininkių laukdavo taip pat jauni vaikinai skaitytojai, neretai tokie susitikimai baigdavosi piršlybomis…
Nuo 1957 metų bibliotekai pradėjo vadovauti jaunas ir energingas Vytautas Rimša. Fondai išaugo iki 15 tūkstančių egzempliorių, skaitytojų būrį sudarė daugiau nei tūkstantis gyventojų, veikė net 22 kilnojamosios bibliotekėlės. Po ketverių metų, 1961-aisiais Pagėgių bibliotekoje buvo pradėtas organizuoti laisvas priėjimas prie fondų, apie rajoną ir Pagėgių miestą pradėta rengti kraštotyros kartoteka. Fondų formavimui didelę įtaką darė ir nemažai gyvenančių rusakalbių skaitytojų, mat Pagėgių rajonas ribojosi su Kaliningrado sritimi.
Jau 1963 metais biblioteka buvo perkelta į naujai suremontuotas, erdvias patalpas, kuriose, beje, yra ligi šiol. Tais metais Pagėgių biblioteka veiklos pasiekimais respublikoje užėmė trečiąją vietą , o darbuotojai buvo nuolat skatinami rajono vadovybės padėkos, garbės raštais. Bibliotekai buvo suteiktas puikiai dirbančios bibliotekos vardas.
Panaikinus Pagėgių rajoną, biblioteka dar apie penkiolika metų vadovauja kaimo bibliotekoms, teikia joms metodinę pagalbą. Bibliotekų centralizavimas neaplenkė ir Pagėgių bibliotekos – ji tapo Šilutės rajono bibliotekos filialu, buvo sumažintas darbuotojų skaičius. Nors buvo kontroliuojamas kiekvienas darbo baras, tačiau tai buvo viso labo tik bendra socialistinio laikotarpio bibliotekų veiklos tendencija, kai jos privalėjo vadovautis primityvia samprata, jog „tarybinė liaudis – labiausiai skaitanti liaudis pasaulyje“.
Energinga, reikli ir visada turinti gražių sumanymų bei idėjų Šilutės rajono centrinės bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė įnešė gaivos į visos Šilutės rajono bibliotekų veiklą. Iki 2000 metų Pagėgių bibliotekai pavyko sukaupti daugiau kaip 22 tūkstančių spaudinių fondą.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo bibliotekos fondai kokybiškai pasikeitė: pradėta komplektuoti lietuvių išeivių kūryba, tarpukario Lietuvos rašytojų knygos, į biblioteką sugrįžo kažkada „išvalytų“ fondų leidiniai, biblioteka tampa bendruomenės susibūrimo vieta.
2000-aisiais, vietoj seniūnijos buvo įsteigta Pagėgių savivaldybė. Balandžio mėnesį Šilutės Fridriko Bajoraičio viešoji biblioteka atsisveikino su Pagėgių krašto bibliotekos darbuotojomis. Rugpjūčio mėnesį savivaldybės Tarybos sprendimu Pagėgių biblioteka įgijo viešosios bibliotekos statusą. Jos žinioje visoje savivaldybės teritorijoje buvo devyni filialai.
Biblioteka Vytauto g.
2000 m. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktore tampa energinga, ryžtinga, puikiai bibliotekinį darbą išmananti, Klaipėdos m. savivaldybės viešojoje bibliotekoje dirbusi Elena Stankevičienė. Palankus Pagėgių savivaldybės vadovų ir Tarybos požiūris į biblioteką ir naujosios direktorės veržlumas bei profesionalumas iš esmės pakeitė bibliotekos veidą. Jau pirmaisiais metais buvo pradėta imtis kardinalių sprendimų miestelio filialo bazėje sukurti visiškai kitokias funkcijas atliekančią biblioteką. Pradedamas formuoti fondas, atitinkantis viešosios bibliotekos reikalavimus ir poreikius, visi darbuotojai kelia kvalifikaciją, dalis jų mokosi neakivaizdžiai.
Bibliotekos darbuotojos aktyviai dalyvauja savivaldybės kultūriniame gyvenime. Bibliotekoje pradeda savo veiklą vaikų klubas „Pasakaitė“, atgaivinamas pagyvenusiu žmonių klubas „Pagėgių vaivorykštė“, įsikuria krašto literatų sambūris. Biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su krašto nevyriausybinėmis organizacijomis: ūkininkių „Rūta“, moterų „Femina“, „Liberalus jaunimas“, suaugusiųjų švietimo namais, bendruomenės komitetu, paramos organizacija „Tikėjimas, Meilė, Viltis“. Bibliotekos darbuotojų pastangomis graži draugystė ir bendradarbiavimas prasidėjo su užsienio šalių organizacijomis ir privačiais asmenimis: Danijos Raudonuoju Kryžiumi, Švedijos Lommos komuna, Švedijos visuomenine organizacija „Septynios širdys“, p. Egonu Knyzz iš Vokietijos, Kerstin Lindkvist iš Švedijos ir t.t.
Per pirmuosius dešimt savivaldybės viešosios bibliotekos gyvavimo metų ji tapo mėgstama kultūros įstaiga, bendruomenės susibūrimo, laisvalaikio praleidimo, jaukaus bendravimo vieta.
Biblioteka kasmet organizuoja literatūrinius renginius, susitikimus su menininkais, rašytojais, pristato jų kūrybą, organizuoja meno parodas ir jų pristatymus. Pagėgių krašto bibliotekos neatsilieka nuo Lietuvos bibliotekų ir modernizacijos srityje. Šiandiena visos krašto bibliotekos turi prieigą prie interneto, viešųjų interneto prieigos taškų steigimas leidžia kurti geresnes sąlygas bibliotekos lankytojams, teikti daug informacinių paslaugų ir atokiausių savivaldybės kaimų žmonėms. Tradiciniais tapo literatūrinės šventės „Atidengsiu Tau žodį it širdį“, kurių metu pristatoma krašto literatų kūryba, įsteigti literatūriniai apdovanojimai už literatūrinius debiutus, indėlį į Pagėgių krašto kultūrą, aktyvią veiklą, o bibliotekos literatų veiklos mecenatė kraštietė Jūratė Jablonskytė – Caspersen (Šveicarija) įsteigė net dvi kasmetines literatūrines premijas – „Pagėgių krašto garsintojas“ ir „Jaunoji viltis“. Literatų sambūris subūrė per dvi dešimtis krašto rašančių žmonių, išleisti keli jų kūrybos leidiniai.
Bibliotekos veikla plati, krašto žmonėms teikiamos įvairios paslaugos. Aštuoni bibliotekos filialai įsteigti gražiose ir jaukiose patalpose, sistemoje dirba penkiolika profesionalių darbuotojų. Bendradarbiaujama su Lietuvos ir užsienio bibliotekomis, draugų ir bičiulių biblioteka turi Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje.
Bibliotekos rekonstrukcija
Turininga ir prasminga bibliotekos veikla davė vaisių – 2012 m. kovo 19-21 dienomis Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė visus knygos bei bibliotekos bičiulius – kraštiečius ir savivaldybės svečius – pasitiko naujose, specialiai bibliotekai pritaikytose patalpose Jaunimo gatvėje. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos naujojo pastato atidarymo ir bibliotekos 75-čio proga pasveikinti krašto bibliotekininkių ir apžiūrėti naujosios bibliotekos buveinės skubėjo Pagėgių savivaldybės vadovai, bibliotekos rėmėjai ir geradariai, krašto įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų bendruomenės, kolegos iš Klaipėdos regiono viešųjų bei akademinių bibliotekų, žymūs raštijos, visuomenės veikėjai iš Klaipėdos, Panevėžio, Šilutės, Vilniaus, žiniasklaidos atstovai, Viešosios bibliotekos skaitytojai ir lankytojai. Visų ir kiekvieno laukia gražios naujosios bibliotekos erdvės: tylioji skaitykla „Nepraeik pro šalį, Tamsta!“, kurios stiklinė fasadinė siena papuošta Mažosios Lietuvos etnografijai būdinga ornamentika ir Pagėgių krašto raštijos kūrėjų mintimis apie Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto savitumą, Informacijos skyrius su interneto skaitykla, Suaugusių skaitytojų aptarnavimo salė su knygų ir meno parodų ekspozicijomis, Vaikų literatūros skyrius, poilsio ir biblioterapijos kampelis vidiniame bibliotekos balkone, senjorų poilsio zona, krašto senųjų ir retųjų leidinių, raštijos veikėjų, kraštotyros fondų ekspozicijos.
Pagėgių viešosios bibliotekos atidarymo akimirkos 2012 m. kovo 19 – 21 d.
2017 m. vasarį Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai vadovauti pradeda Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Kovo 29 d. vykusio Pagėgių savivaldybės tarybos posėdžio metu nuspręsta Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai suteikti Vydūno vardą. Mintys tokiu būdu įamžinti Vydūno vardą Pagėgių savivaldybėje užgimė dar vos prasidėjus pagėgiškių draugystei su Vydūno draugijos nariais – bemaž prieš du dešimtmečius. Tuomet šis siūlymas nuskambėjo iš gerb. tuometinio Vydūno draugijos pirmininko dr. Vacio Bagdonavičiaus lūpų. 2015 m. LR Seimui 2018-uosius paskelbus Vydūno metais, buvo pradėtas rengti ir 2016 m. patvirtintas LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimo plano patvirtinimo“. Šiame plane buvo numatytos 27 pozicijos – renginiai, konferencijos ir pan. Iš šiame plane esančių 27 pozicijų, net 6-ios atiteko Pagėgių savivaldybei, viena jų – Vydūno vardo suteikimas Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai.
Vydūno vardo suteikimas Bibliotekai
Bibliotekoje bei jos prieigose atsiranda vis daugiau Vydūno ženklų – bibliotekoje įkurtas Vydūnui skirtas kambarys, edukacinės veiklos vaikams bei suaugusiems, bibliotekos vidiniame kieme akį džiugina Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos vyr. technologijų mokytojo Valdo Gečo bei jo mokinių kurta meninė instaliacija graffiti stiliumi – istorinių Pagėgių krašto asmenybių siena, įkurtas mažosios skulptūros „Atminties skveras“.
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka šiandieną turi ką pasiūlyti kiekvienam pagėgiškiui ar savivaldybės svečiui, tad…
„Nepraeik pro šalį, Tamsta! Atidengsiu Tau žodį it širdį…”