1972-ieji, Hanojus. Huong su senele glaudžiasi slėptuvėje šalia mokyklos, o aplinkui krenta amerikiečių bombos. Senelei ši patirtis skaudžiai pažįstama – komunistams atėjus į valdžią, ji su šešiais vaikais buvo priversta palikti šeimos ūkį. Huong motinai išvykus į frontą ieškoti dingusio savo vyro, senelei su anūke lieka kliautis vienai kita. Prasideda sukrečianti Guavos, kaip ją, saugodama nuo piktų dvasių, vadina senelė, brandos istorija. Jai, būsimai poetei, teks perprasti savo šeimos, ir, regis, nepalaužiamos tautos istoriją.
„Dainuojantys kalnai“ – epinio užmojo romanas apie tragišką įstabaus grožio šalies istoriją ir šeimos stiprybę, padedančią išlikti net didžiausių sukrėtimų akivaizdoje. Į šiurpius istorijos įvykius žvelgiant dviejų nepamirštamų moterų akimis, atsiskleidžia trapus, bet kartu ir jokioms griaunančioms jėgoms neįveikiamas pasaulis. Gyvas Vietnamo realijų ir tradicijų prisodrintas pasakojimas skatina susimąstyti, kiek šviesos ir tamsos telpa žmogaus širdyje.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Anotacija parengta naudojantis www.rsl.lt interneto svetainėje pateikta informacija.