Ledidi gimė pasaulyje, kur būti mergaite, o ypač gražia mergaite, yra pavojinga. Gerero kalnuose, Meksikoje, moterys privalo išmokti apsiginti ir apginti savo dukteris, nes jų vyrai išvykę ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Jos – narkotikų karo įkaitės. Ne ant aguonų laukų, o ant jų namų iš sraigtasparnių pilami nuodai; pradinė mokykla veikia tik tuomet, kai iš didmiesčio per prievartą semestrui atsiunčiamas koks nors mokytojas. Valdžia čia priklauso narkotikų baronams, todėl moterys dukras nuo mažens rengia kaip berniukus, o kai bręstančioms nebeišeina nuslėpti lyties, visaip bjauroja – kerpa plaukus, juodina dantis – daro viską, kad jos atrodytų nepatrauklios. Vos visureigiai tamsintais langais įrieda į kiemą, mergaitės turi suspėti pasislėpti tam iškastose duobėse, nes kitaip bus išvežtos vergauti.
Kol Ledidi motina skandindama liūdesį alkoholyje bergždžiai laukia sugrįžtančio vyro, mergaitė su draugėmis svajoja apie galimybę ištrūkti iš suniokoto gimtojo kaimo. Gavusi pasiūlymą padirbėti turtingos šeimos aukle Akapulke, ji kaipmat pasinaudoja proga ir kurį laiką atrodo, kad jos svajonės pildosi. Tačiau laimė pasirodo esanti tik iliuzija – mergaitė susiduria su rimtais išbandymais ir patirtis augant Gerero kalnuose jai labai pravers. Ledidi gyvenimo istorija leidžia autorei papasakoti daugelio Meksikos moterų likimus.
„Maldos pagrobtosioms“ – tikrais įvykiais paremta istorija apie žmogiškumą, draugystę ir šeimos ryšio svarbą pavojaus ir skurdo akivaizdoje.