Pažadėk, kad dėl visko paklusi. Neklausinėk. Nesipriešink. Neatsikalbinėk. Negalvok, jei mintys neš tave ten, kur nevalia atsidurti. Šypsokis ir daryk, kaip tau palieps.
Tai pirmoji Nori pamoka. Ji paklus, todėl neklausinės, kodėl motina paliko ją prie iki tol neregėto namo slenksčio. Nesipriešins, kai tironė močiutė ją apgyvendins palėpėje ir uždraus iš jos kelti koją. Ir kęs baliklio vonių skausmą, jei tik tai padarys jos kokoso kevalo spalvos odą šviesesnę.
1948-ieji, Japonija. Juko Kamiza priėmė Nori po savo stogu, tačiau ne iš meilės anūkei, o siekdama paslėpti mergaitę nuo visuomenės akių – ji pavainikė, japonės ir juodaodžio amerikiečio dukra, užtraukusi gėdą kilmingai Kamizų giminei. Netikėtai atsikrausčius vyresniajam broliui Akirai, turtų ir titulų paveldėtojui, apie kurio egzistavimą Nori nė nenutuokė, tarp jųdviejų užsimezga ypatingas ryšys. Mergaitė supranta – tai laikina, nes vieną dieną Akira taps giminės galva, o ji niekada taip ir nebus pripažinta visuomenėje. Tačiau kol kas Nori mėgaujasi brolio draugija, o užgimusi viltis, kad galbūt šiame pasaulyje yra vietos ir jai, pažadina troškimą gyventi. Tik ar Juko Kamiza, negailestinga ir nuožmi giminės reputacijos saugotoja, dar ilgai leis Nori mėgautis saulės spinduliais?