Egzilyje kūręs Rimas Vėžys (1933–2019) vadintas poetu, rodančiu tamsiąją mėnulio pusę, juokdariu ir neklaužada. Eilėraščiuose apstu paradoksalių situacijų, jie trykšta humoru, žaisminga ironija ir autoironija, tęsia avangardistų idėjas ir išlieka analogų neturinčiu lietuvių literatūros reiškiniu. Po daugelio metų Rimo Vėžio tekstai iš JAV išleistų knygų „Raidės laiko griaučiuose“ (1969) ir „Šešėliai veidrodyje“ (2002) pasiekia Lietuvą vienoje rinktinėje „Prieš metus buvau citrina“.