Princesė Violeta – visai negraži. Ji taip pat pašėlusiai narsi ir labai – gal net pernelyg – sumani. Ir dar ji labai mėgsta skaityti ir kurti pasakas. Sykį kartu su geriausiu draugu Demetrijumi Violeta atranda slaptą kambarį, o jame – ypatingą knygą. Uždraustą knygą. Joje rašoma apie pabaisą, įkalintą jų pasaulyje. Negali būti, kad tas pasakojimas – tiesa. Ar bent ne visai tiesa. Tačiau ima dėtis keisti dalykai. Visai gali būti, kad Violeta, Demetrijus ir senutėlis randuotas drakonas padės siaubūnui pavergti pasaulį… o gal kaip tik išsiaiškins, kaip jį nugalėti. Viskas priklauso nuo to, kaip papasakosi šią istoriją. Juk istorijos pačios kuria savo taisykles.
„Geležinės širdies Violeta“ – tai pasakojimas apie princesę, nepanašią į visas kitas princeses. Taip pat tai istorija apie paskutinį drakoną, mirtinai bijantį savo paties atvaizdo. Bet visų pirma tai pasakojimas apie istorijų galią ir apie tai, kaip viena pasaka pakeitė visą karalystę.
Nieko rimto