Skip to content Skip to footer

Birutė Baltrušaitytė – Masionienė (1940-1996)

Gimė 1940 m. spalio 24 d. Treinosios kaime, Tauragės rajone. Poetė, prozininkė, vertėja, literatūros mokslininkė, Vilniaus universiteto profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Birutė Baltrušaitytė pirmąją klasę baigė Lomiuose, šeimai persikėlus į Tauragę, pradėjo lankyti Tauragės pirmąją vidurinę mokyklą. Mokydamasi šioje mokykloje ji pradėjo rašyti eilėraščius. 1953 m. rajono laikraštis „Tarybinis žodis“ išspausdino pirmuosius B. Baltrušaitytės eilėraščius. 1960 m. jaunoji poetė baigė Tauragės vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą studijuoti rusų kalbos ir literatūros.

Nuo 1965 m. iki 1996 m., dirbdama Vilniaus universitete, B. Baltrušaitytė-Masionienė studijavo ir dėstė ne tik klasikinę rusų literatūrą (F. Dostojevskio, L. Tolstojaus, A. Čechovo kūrybą), bet ir skaitė Rytų slavų (ukrainiečių, baltarusių), Baltijos tautų (latvių, estų) literatūros kursus, rengė paskaitas apie čekų ir slovakų literatūrą. Visą gyvenimą tyrinėjo kaimyninių tautų literatūros ir kultūros ryšius su Lietuva. Viena po kitos pasirodė jos knygos: „Dabartinės estų prozos bruožai“ (1977 m.), „Levas Tolstojus ir Lietuva“ (1978 m.), „Literatūrinių ryšių pėdsakais“ (1982 m.), „Iš Kalevo šalies: Estų literatūros puslapiai“ (1990 m.), „Su savąja tauta: Pabaltijo ir Rytinių slavų tautų literatūra“ (1990 m., 1994 m.). Šiuos tyrinėjimus vainikuoja Atviros Lietuvos fondo konkursą laimėjusi, „Aidų“ leidyklos dideliu tiražu išleista knyga „Baltijos tautos: Kultūros istorijos metmenys“ (1996 m.) – pirmasis tokio užmojo darbas Lietuvoje. Tai – eseistinės apybraižos apie Baltijos tautų kultūrinius panašumus. Mokėjo estų, ukrainiečių, čekų, slovakų kalbas. Vertė literatūros kritikos, publicistikos straipsnius, poezijos bei prozos kūrinius iš baltarusių, estų, rusų ukrainiečių kalbų. Apgynusi tiriamąjį darbą „Rytinių slavų (rusų) ir Pabaltijo finų (estų) literatūra Lietuvoje“, Birutė Baltrušaitytė-Masionienė 1992 m. tapo habilituota humanitarinių mokslų daktare.

1991 m. Birutė Baltrušaitytė-Masionienė išrinkta Vydūno draugijos Garbės nare. Reikšminga kūrybos dalis skirta dramatiškam Mažosios Lietuvos ir Prūsijos likimui. Šia tema išleisti leidiniai: poezijos rinkinys „Upių pradžioj“ (1982 m.), „Lietuvininkų ir prūsų žemėj“ (1991 m.), apysakų ir apsakymų rinkiniai „Po pietvakarių dangum“ (1981 m.), „Lieptai“ (1985 m.), „Sugrįžimai“ (1988 m.), „Po Žalgirio kautynių“ (1993 m.), „Pasirinkimas“ (1993 m.), apybraižų rinkinį „Mažosios Lietuvos moterys“ (1998 m.). Jos kūryboje randama Pagėgių krašto vietovardžių paminėjimų, bandymų per moters dalią atkurti lietuvininkų ir prūsų kultūros ir būties bruožus. Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinių premijų laureatė, 1994 m. buvo Mažosios Lietuvos Fondo ir Vydūno premijos vertinimo komisijos narė.

Kelias į literatūrą buvo nelengvas ir nepaprastas. 1974 m. palaidojusi tragiškai žuvusį vyrą, poetą ir kritiką Antaną Masionį, likusi našle su dviem mažametėmis dukromis, savo sielvartą ji pavertė kūryba. Savo autobiografijoje rašytoja rašė: „Kūryba vėlei atgimė<…>lyg ir nelauktai, netikėtai. Iš pradžių man jos reikėjo tarsi pasikalbėjimo su savimi ar su kitu… Paskui parodžiau redakcijoms (gal ir nebūčiau drįsusi, jeigu ne toji įžanga – praeitis Tauragėje). Ir štai „Nemunas“ išspausdino, o R. Keturakis gražiai man parašė… Be jo, trys rašytojai – visi skirtingi – lyg ir parėmė mane ar paskatino – E. Matuzevičius , M. Martinaitis, J. Vaičiūnaitė. Negaliu jiems nejausti skolos. Jie buvo nuoširdūs. Aišku, mano debiutas vėlyvas, bet, matyt, kitaip negalėjo būti – šitaip susiklostė gyvenimas“. Savo literatūros kūrinius ji spausdino Birutės Baltrušaitytės vardu. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Žolynų prieglaudoj“ pasirodė 1980 m. Paskutinioji Birutės Baltrušaitytės-Masionienės parašytoji knyga – „Mažosios Lietuvos moterys“ (1998 m.). Staiga nutrūkstantis, nespėtas iki galo pasakyti „Pabaigos žodis“ yra paskutinė jos kūrybos pastraipa.

B. Baltrušaitytė-Masionienė mirė 1996 m. rugpjūčio 2 d. Ji palaidota menininkų Antakalnio kapinėse

Naudoti informaciniai šaltiniai:

BAGDONAVIČIUS, Vaclovas; ir  STANKEVIČIENĖ, Aistė. Birutė Baltrušaitytė-Masionienė. Iš: Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.mle.lt/straipsniai/birute-baltrusaityte-masioniene>.

Knygos apie rašytoją, literatūrologę Birutę Baltrušaitytę-Masionienę sutiktuvių vakaras. Iš: Alkas [interaktyvus]: [Vilnius]: Tėviškės alkas, 2011, gruodžio 14 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://alkas.lt/2011/12/14/knygos-apie-rasytoja-literaturologe-birute-baltrusaityte-masioniene-sutiktuviu-vakaras/>.

MELC. Birutė Baltrušaitytė-Masionienė. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus].  [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/birute-baltrusaityte-masioniene/>.

MISIŪNIENĖ, Snieguolė. Paroda „Ėjusioji savo keliu. Birutė Baltrušaitytė-Masionienė (1940–1996)“ [interaktyvus]. [Vilnius]: Vilniaus universiteto biblioteka, 2021, birželio 14 [žiūrėta 2021 m. liepos 5 d.]. <https://biblioteka.vu.lt/apie/naujienos/1411-paroda-ejusioji-savo-keliu-birute-baltrusaityte-masioniene-1940-1996>.

Profesorės Birutės Baltrušaitytės pėdsakai gimtinėje [interaktyvus]. Iš: Tauragės kurjeris: Tauragės apskrities ir miesto laikraščio „Tauragės kurjeris“ interneto svetainė [interaktyvus]. 2018, spalio 2 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://kurjeris.lt/priedai/profesores-birutes-baltrusaitytes-pedsakai-gimtineje/>.

PROTIENĖ, Albina. BIRUTĖ BALTRUŠAITYTĖ (1940-1996) [interaktyvus]. [Kaunas]: Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2021, kovo 26  [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą:

<https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibitions/birute-baltrusaityte-1940-1996/>.

Algimanto ŽIŽIŪNO nuotrauka

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka

Biudžetinė įstaiga
Adresas: Jaunimo g. 3, Pagėgiai
Tel. 8 441 57 328
El. p. pagegiusvb@gmail.com
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188208799

Darbo laikas:

I - V: 8:00 - 17:00
VI: 9:00 - 16:00

Paskutinė mėnesio darbo diena - švaros diena.
Lankytojai neaptarnaujami.

Bendraukime: