Albertas Juška gimė 1931 09 10 Rimženčiuose, Tauragės apskrityje. – pedagogas, Mažosios Lietuvos tyrėjas, socialinių mokslų daktaras (1993 m.), monografijų apie Mažosios Lietuvos bažnyčias, mokytojus, mokyklas autorius. Baigęs Šilutės gimnaziją, studijavo lietuvių k. ir literatūrą Vilniaus Valstybinį pedagoginį institutą, mokytojavo. 1974 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją, 1974-1991 m. dirbo Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose dėstytoju, Pedagoginio fakulteto dekanu, mokslo reikalų prorektoriumi. Nuo 1991 m. dėsto Klaipėdos Universiteto Pedagogikos katedroje. Mažosios Lietuvos enciklopedijos, Visuotinės lietuvių enciklopedijos, leidinių apie Mažają Lietuvą straipsnių autorius. Pirmasis detaliai ir plačiai atskleidė Evangelikų bažnyčios ir mokyklų, ypač lietuviškų, raidą Prūsijoje nuo XVI a. Išleido knygas „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. Diktantai V-VIII klasei“ (1967 m.), „Paauglių teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas“ (1977 m.), „Kai kurie studentų mokslo tiriamojo darbo klausimai“ (1984 m.), mokomąją knygą aukštesniųjų kl. moksleiviams „Lietuvininkų žemė“ (1994 m.), „Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918–1941 m.“, vienas autorių, 1996 m. bendraaut.), vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams „Mokyklos pedagogika‘ (1996 m., bendraaut.), monografijas: „Jie mokė mus“ (1999 m.), „Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI-XX a“ (1997 m.). Už šį darbą autoriui paskirta Mažosios Lietuvos fondo dr. Vydūno II laipsnio premija. „Die reformatorischen Kirchen Litauens“ (1998 m., bendraaut., išsp. Vokietijoje). „Mažosios Lietuvos mokykla“ (2003 m.) – čia daug medžiagos apie 108 Pagėgių krašto mokyklas bei jose dirbusius mokytojus, kai kurie jų – 20 a. pr. raštijos veikėjai. Periodinėje spaudoje, moksliniuose leidiniuose paskelbė per 150 straipsnių apie Mažąją Lietuvą.