Piktupė – upė, tekanti per Piktupėnų kaimą, esantį Pagėgių savivaldybėje. Ilgis siekia apie 8 kilometru. Šis vandens telkinys yra Vilkos kairysis intakas, priklauso Nemuno mažųjų intakų baseinui. Teka atviruose lygiuose laukuose. Prasideda ties Sūdėnais, Aukštupyje Piktupės upė teka permaininga kryptimi, apjungdama melioruotų laukų kanalus. Toliau išlaiko šiaurės vakarų kryptį, „kerta“ tiltą, jungiantį kelią Kaliningradas–Ryga ir Piktupėnus bei įsilieja į Vilkos upę 12,6 kilometro nuo jos žiočių. Piktupė turi intaką Lumpė (iš kairės). Prie Piktupės upės atskrenda daug migruojančių paukščių, kurie čia suka lizdus. Tai: gulbės giesmininkės, dryžagalvės kryklės, baltakaktės žąsys, pilkosios antys ir daug kitų paukščių.
Informaciją parengė Nijolė Jogienė, 2024
Naudoti informacijos šaltiniai:
ALMONAITIS, Vytenis; ir ALMONAITIENĖ, Junona. Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. Trečiasis atnaujintas ir papildytas leidimas. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2015. 256 p. ISBN 978-609-8063-10-3.
KINIULIS, Darius. Skalvos mitologija. Iš: Voruta: Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ interneto svetainė [interaktyvus]. Trakai: Voruta, 2018, vasario 21. ISSN 1392-0677 [žiūrėta 2024 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.voruta.lt/darius-kiniulis-skalvos-mitologija/>.
Mažosios Lietuvos enciklopedija = Encyclopaedia of Lithuania Minor=Kleinlitauische Enzyklopadie. T. 3 Me-Ra Mažosios Lietuvos fondas; Vilnius: Mokslo ir Enciklopedijų leidybos inst., 2006,-864 p. ISBN 5-420-01612-5.
PĖTERAITIS, Vilius; ir RAINYS, Algirdas. Iš: Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2024 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.mle.lt/straipsniai/piktupe>.
RAINYS, Algirdas. Vilka. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2024 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/vilka/>.