1866-1875 m. pro Pagėgius buvo nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija, o 1902 m. – siaurasis geležinkelis iki Smalininkų, šitaip sukuriant geležinkelių mazgą. Vėliau – 1904 m. – pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. XIX a. pabaigoje pastatyta geležinkelio stotis. Tai – asimetriškas pastatas su dviem skirtingais „sparnais“. Pagrindinė dalis – dviaukštė, su Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos regiono architektūrinei ornamentikai būdingu ir bemaž „privalomu“ ertikiu. Pagėgių geležinkelio stotis yra tapusi ypač skaudžių žmonių likimų liudininke: nuo 1941 m. iš Pagėgių geležinkelio stoties į Sovietų Sąjungos gilumą buvo masiškai tremiami ir gyvuliniuose vagonuose į Sibiro gilumą vežami Lietuvos gyventojai. 1991 m. Pagėgių stotyje įsikūrė Pagėgių geležinkelio postas (Tauragės teritorinė muitinė), kurios funkcija – atvykstančių į Lietuvos Respubliką ir išvykstančiųjų iš jos traukinių muitinis patikrinimas. Keleiviniai traukiniai, deja, nekursuoja.
Naudoti informacijos šaltiniai:
ALMONAITIS, Vytenis; ir ALMONAITIENĖ, Junona. Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. 3-oji atnaujinta ir papildytas leidimas. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2015. 256 p. ISBN 978-609-8063-10-3.
GREIČIUS, Regimantas. Man nereikia likimo kito: prisiminimų ir apmąstymų labirintai. 2-oji pataisyta laida. Klaipėda: Refresh Design, 2012. 376 p. ISNB 978-609-95325-3-0.
Pagėgiai. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/pagegiai/.
PURVINIENĖ, Marija. Ertikis. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/ertikis/.