Šilgaliai (vok. Schillgallen) – dvaras, kaimas bei girininkija Pagėgių savivaldybėje. 3 km į pietryčiusnuo Rukų, dešiniajame Vilkės krante. Kitados Mažojoje Lietuvoje buvo kelios Šilgaliais vadintos vietovės. Pirmosios istorinės žinios apie Šilgalius siekia XVII a. pradžią, kai Prūsijos valdžia stengėsi apgyvendinti tuščias žemes. Gyvenvietės pavadinimas atspindi jos geografinę padėtį: ji yra ten, kur baigiasi nuo Pagėgių į šiaurės vakarus besitęsiantis pušų šilas, ties ūkininkauti labai patogia gamtine riba. Į pietus nuo Šilgalių plyti sodrios užliejamos pievos, o šiauriau prasideda ariami laukai. Kai kurie informacijos šaltiniai byloja, jog pirmosios istorinės žinios apie Šilgalius, galimai, siekia 1620-uosius metus. Tada Tilžės miesto tarėjo giminaitis Paulius Klemas (vok. PaulKlemm) įsigijo 5 ūbus (apie 85 ha) nenaudojamos žemės.XIX a. viduryje pro Šilgalius buvo nutiestas plentas Tilžė-Pagėgiai-Klaipėda ir geležinkelis. Nepaisant to, jog visi Šilgalių dvarininkai buvo vokiečiai, iki pat XX a. pradžios daugumą gyventojų dvare ir kaimelyje sudarė lietuvininkai. 1905 m. surašymo duomenimis dvare gyveno 88, o kaime – 256 žmonės.
1845 m. dvarą už 40 000 talerių įsigijo Samuelis Habedankas, šios giminės rankose Šilgaliai išliko iki 1944-ųjų metų. Po Antrojo pasaulinio karo (1939-1945 m.) kaime buvo įkurtas Nemuno valstybinis žirgynas, kuris senuosius pastatus pritaikė savo reikmėms, todėl Šilgalių dvaro kompleksas neblogai išliko iki šių dienų. Šilgalių kaime dirbo ir gyveno atsiminimų knygos „Šuolis per geležinkelį“ (1962 m.)autorius ir Nemuno žirgyno direktorius (1965-1980 m.) Benediktas Bračas. Sovietmečiu Šilgaliai tapo centrine ūkio gyvenviete. Buvo pastatyta daug naujų gyvenamųjų namų, veikė pradinė mokykla, medicinos punktas (nuo 1962 m.), biblioteka-filialas (nuo 1964 m.), kultūros namai (nuo 1985 m.), parduotuvė. Gyventojų skaičius, 1989 m. surašymo duomenimis, išaugo iki 677 skaičiaus. 1990 m. buvo pastatytas naujas dviaukštis, mokyklos reikmėms pritaikytas pastatas su sporto sale, ir to pasekoje Šilgalių pradinė mokykla buvo reorganizuota į pagrindinę bei ugdomąją veiklą plėtojo šiame pastate. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis Šilgaliuose gyveno apie 343 žmonės. Kaime veikia mėsos perdirbimo įmonė UAB Klaipėdos mėsinė, UAB Lietuvos žirgynas Nemuno žirgyno filialas, ūkininkų kooperatinė bendrovė (ŪKB) „Šilgaliai“, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Šilgalių filialas, dvi parduotuvės. Šilgalius garsina folkloro ansamblis „Kamana“ (vadovė – Aksavera Mikšienė). Kaime auga gamtos paminklo statusą turintis Šilgalių ąžuolas (28 m aukščio, 4.4 m apimties). Dabar Šilgaliai randasi Pagėgių savivaldybėje, pasienio zonoje su Rusijos Federacija.
Informaciją parengė Tatjana Biliūnienė, 2023
Naudoti informacijos šaltiniai:
ALMONAITIS, Vytenis; ir ALMONAITIENĖ, Junona. Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. 3-iasis atnaujintas ir papildytas leidimas. Kaunas: keliautojo žinynas, 2015, 255 [1] p. ISBN 978-609-8063-10-3.
ANUŠAUSKAS, Arvydas; ir BUBNYS, Arūnas. Antrasis pasaulinis karasIš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2022 [žiūrėta 2022 m. birželio 23 d.]. Prieiga per internetą:<https://www.vle.lt/straipsnis/antrasis-pasaulinis-karas/>.
JUŠKA, Albertas. Mažosios Lietuvos mokykla. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2003, 848 p. ISBN 9955-585-23-4.
KONDRATAS, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. Kn. 7: Pagėgių kraštas. Vilnius, 2011. 312 p. ISBN978-609-8031-13-3.
Lietuvos dvarų sodybų atlasas. [Kn.] 2, Pagėgių savivaldybė [redakcinė kolegija: Rasa Butvilaitė… [et al.]. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014, 310 p. ISBN 978-609-447-071-4.
MEŠKAUSKIENĖ, Regina, et al. Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai. Klaipėda: Libra Memelensis, 2010. 176 p. ISBN 978-9955-544-86-9.
SAFRONOVAS, Vasilijus. Šilgaliai 6. Iš: Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2022 [žiūrėta 2022 m. birželio 23 d.]. Prieiga per internetą:<https://www.mle.lt/straipsniai/silgaliai-6>.
ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS FRIDRICHO BAJORAIČIO VIEŠOJI BIBLIOTEKA. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000. 496, [24] p. ISBN 9986-798-05-1.