Vydūnas

Skaitė filosofijos paskaitas įvairiuose Mažosios Lietuvos miestuose: Klaipėdoje, Šilutėje, Tilžėje ir kt. Aktyviai užsiėmė įvairių lietuviškų leidinių (tokių kaip „Šaltinis“, „Jaunimas“, „Naujovė“, „Darbymetis“) redagavimu bei leidyba, taipogi ir pats juose skelbdavo daug savo parašytų straipsnių. Prisidėjo rengiant ir kitus Mažosios bei Didžiosios Lietuvos lietuviškus periodinius leidinius. Vilhelmas Storostas-Vydūnas parašė daugiau negu 60 įvairaus žanro knygų: pjesių, libretų, apysakų, filosofijos ir istoriosofijos veikalų, lietuvių kalbos vadovėlių. Vilhelmas Storostas-Vydūnas savo raštuose tyrinėjo kalbos prigimtį, įvairias kalbos ypatybes, garsų simbolizmą, lietuvių kalbos skiriamuosius bruožus nuo kitų Europos kalbų. Lietuvių kalbos skambumą nagrinėjo ne tik iš poetinės, bet ir iš mokslinės pusės: jis buvo pirmasis iš lietuvių, kuris ėmėsi tyrinėti atskirus lietuvių kalbos garsus, taip siekdamas išskirti šios kalbos unikalumo apraiškas. Buvo veiklus Rytų Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos krašto draugijų bei organizacijų narys. Apie 1927 m. Vilhelmas Storostas-Vydūnas tapo Pasaulinės rašytojų sąjungos nariu. Nuo 1928 m. – buvo Lietuvos universiteto filosofijos garbės daktaras. 1931 m. tapo įkurtos Prūsų lietuvių draugijų tarybos pirmininku, o nuo 1933 m. – Lietuvių rašytojų garbės nariu.

Vilhelmas Storostas-Vydūnas buvo aktyvus jau pačių pirmųjų ant legendinio Rambyno kalno (dab. Pagėgių sav.) organizuotų Rasų-Joninių švenčių dalyvis. Pirmoji Vilhelmo Storosto-Vydūno kalba čia nuskambėjo 1896 m. birželio 23-iąją, po kurios jis entuziastingai dalyvavo ir visose kitų metų Rasų-Joninių šventėse: su visa gausia Tilžės lietuvių giedotųjų draugija čia buvo atliekamos dainos, giedamos giesmės, organizuojami vaidybiniai pasirodymai. Lietuvoje tvyrant okupacijai ir svetimtaučiams gesinant lietuvybės apraiškas, 1934 m. uždraustas chorų iš Lietuvos (Tauragės, Katyčių, Pagėgių, Rukų ir kt.) atvykimas ir jų koncertas Tilžėje, turėjęs vykti Tilžės lietuvių giedotųjų draugijos 40-mečio proga. Tačiau išeitį Vilhelmas Storostas-Vydūnas rado ir netekus kirsti sienos: giedotųjų draugijos choras išėjo į prieplauką, esančią dešinėje karalienės Luizės tilto pusėje (žiūrint iš Lietuvos), o neįleistieji chorai išsirikiavo Panemunėje (dab. Pagėgių sav.), ir Vilhelmas Storostas-Vydūnas dirigavo chorams iš Tilžės pusės.

XX a. I pusėje, per Rasų-Joninių ir vasaros šventes, Vilhelmas Storostas-Vydūnas atplaukdavo laivu iš Tilžės į Rambyno kalno papėdėje veikusią prieplauką. Istorijos šaltiniai byloja, kad žmonės jautę tokią didžiulę pagarbą šiam humanizmo vedliui, jog jį savo rankomis užnešdavę į pačią Rambyno kalno viršūnę. Čia jis sakė prakalbas ir dirigavo chorams, kurių kiekvieną sudarė dešimtys (kartais – net penkios dešimtys) choristų. Vilhelmas Storostas-Vydūnas dirigavo chorams šiapus ir anapus Nemuno kranto. Šiose šventėse kasmet dalyvaudavo tūkstančiai asmenų, atvykdavusių čia iš pačių įvairiausių vietovių: Tilžės, Klaipėdos, Kauno ir kt. Sekant vydūniškąją muzikos tradiciją, Rasų-Joninių šventė ant legendomis bei padavimais apipinto, religinėmis ir tautinėmis apeigomis žymaus Rambyno kalno švenčiama iki šių dienų. Nuo 2017 m. ši šventė įgijo Tautinio paveldo sertifikatą ir pradėta vadinti Joninėmis Mažojoje Lietuvoje ,,Tradicijų pynė pagal Vydūną“. Išlaikytos Vilhelmo Storosto-Vydūno laikais puoselėtos chorų pasirodymų tradicijos, o pastaraisiais metais šioje autentiškoje šventėje dalyvauja chorai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš įvairių užsienio valstybių.

Vilhelmas Storostas-Vydūnas harmonizavo lietuvių liaudies dainas, vertė kitų muzikų ir dramaturgų kūrinius į lietuvių kalbą, grojo įvairiais muzikos instrumentais. Vienas pagrindinių Vilhelmo Storosto-Vydūno savirealizacijos muzikoje simbolių – nuo jo asmenybės neatsiejamas muzikos instrumentas arfa, kadangi arfos stygas šis žymusis chorvedys virpindavo kasdien. Mąstytojas su šiuo instrumentu niekada nesiskirdavo, ši arfa įėjo ir į visos Mažosios Lietuvos istoriją. Šiuo metu Vilhelmo Storosto-Vydūno arfa yra saugoma Kintų Vydūno kultūros centre (1705 m. šiame pastate veikė Kintų parapijos pradinė mokykla, kurioje mokytojavo Vilhelmas Storostas-Vydūnas. 1994 m. čia atidarytas Vydūno muziejus, kuris 2002 m. reorganizuotas į Kintų Vydūno kultūros centrą).

Vilhelmas Storostas-Vydūnas paliko pirmąjį parašą Amžinojoje Rambyno kalno knygoje po šiuo tekstu: „Tegul auga lietuvių tautoje visa, kas gera, gražu, kas išmintinga, teisinga ir tvirta. Vidūnas“. Amžinoji Rambyno kalno knyga – tai daugybės iškilių asmenybių liudijimų apie Pagėgių krašto ir Mažosios Lietuvos istoriją saugotoja. Šis visuotiniu reliktu tapęs leidinys pradėtas pildyti 1928 m. birželio 24 d., minint nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį ir Joninių šventę. 18,5 kg. svorio, 44 x 61,5 cm. dydžio Amžinojoje Rambyno kalno knygoje sugulę tūkstančiai Bitėnų bei Rambyno kalno (Pagėgių sav.) lankytojų parašų ir gausybė įvairiausių įrašų. Paskutinis šiame iškiliame leidinyje paliktas įrašas datuojamas 1939 m. sausio 15 d. – praėjus daugiau negu 10 metų nuo šios knygos pildymo pradžios. Šiuo metu šios didžiausios ir sunkiausios rankų darbo knygos Lietuvoje originalas yra saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, o jos kopija, kurią pagamino dailininkė odininkė Dalia Marija Šaulauskaitė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje.

Rasų-Joninių šventė ant Rambyno kalno (Pagėgių sav.) buvo organizuojama Vilhelmo Storosto-Vydūno ir Martyno Jankaus iniciatyva. Šios asmenybės – tai iškiliausi, ryškiausi XIX a. pab. – XX a. I pusės Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio atstovai, kurių keliai, siekiant lietuvybės saugojimo ir puoselėjimo tikslų, susipynė tokiose kultūrinio, visuomeninio gyvenimo srityse kaip lietuviškų knygų leidyba, „Birutės“ draugijos veikla, laikraščio „Aušra“ sklaida. Martyno Jankaus spaustuvė tapo pirmąja filosofo Vilhelmo Storosto-Vydūno knygų leidybos vieta. Taipogi šie du šviesuoliai palaikė ir asmeninius ryšius: vasaromis Vilhelmas Storostas-Vydūnas dažnai apsilankydavo Martyno Jankaus sodyboje. 1937-ieji metai Vilhelmui Storostui-Vydūnui buvo itin skausmingi dėl patirtų netekčių: lapkričio 14 d. mirė mylimiausias brolis – Klaipėdos Luizės gimnazijos mokytojas Jurgis Storostas, o lapkričio 28 d. amžinybėn iškeliavo jo žmona Klara Fiulhazė-Storost.

Tilžėje, Pagėgių krašte bei įvairiose kitose Mažosios Lietuvos vietovėse, Vilhelmas Storostas-Vydūnas nuveikė iškiliausius savo gyvenimo darbus, telkdamas Lietuvos jaunimą, skleisdamas lietuvišką rašytinį žodį, propaguodamas lietuvybę, sveiką gyvenseną bei gyvenimo prasmės paieškų, žmogaus būties paskirties filosofiją. 1938 m. Pagėgiuose ruošiantis minėti rašytojo, filosofo, dramaturgo, švietėjo, kultūros veikėjo Vilhelmo Storosto-Vydūno 70-ies metų jubiliejinę sukaktį, sukaktuvininkas, atvykęs į Pagėgius, svečiavosi būsimo geologo, hidrogeologo, rašytojo, Lietuvos mokslų akademijos nario emerito habil. dr. Vytauto Juodkazio šeimos namuose (Vytauto g. 6, Pagėgiai). Įdomu dar ir tai, kad šiame pastate 1932 m. vasario 11 d. gimė ir iki 1939 m. kovo 22 d. taipogi gyveno Algimantas Viktoras Mackus – Pagėgio slapyvardžiu pasirašinėjęs poetas, vienas ryškiausių lietuvių išeivijos atstovų, visuomenininkas. 1938 m. balandžio 2 d. Pagėgiuose veikusios Kristijono Donelaičio gimnazijos (Vilniaus g. 46, Pagėgiai) salėje buvo surengtas iškilmingas Vilhelmo Storosto-Vydūno 70-ies metų sukakties minėjimas, dalyvaujant jubiliatui. Tuo metu tai buvo viena moderniausių švietimo įstaigų Lietuvoje. Gimnazija buvo reikšmingas Pagėgių krašto kultūros židinys.

Vilhelmas Storostas-Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas Tilžės kalėjime. Vėliau, neradus jokių įkalčių,  iš kalėjimo jis buvo paleistas. 1944 m., einant į pabaigą Antrajam  pasauliniam karui, kartu su Tilžės gyventojais evakavosi į Vokietiją. Nuo 1946 m. gyveno Detmolde. Aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje ir įsijungė į kultūrinę evakuotų Rytų Prūsijos lietuvių bei Lietuvos pabėgėlių veiklą, bendradarbiavo jų leidžiamoje spaudoje. Vokietijoje, Lipės apskrities centre Detmolde, prabėgo paskutinieji Vilhelmo Storosto-Vydūno gyvenimo ir kūrybos metai. Sirgdamas sunkia liga, jis išgyveno beveik 85 metus: Vilhelmas Storostas-Vydūnas mirė 1953 m. vasario 20 d. Detmolde. Laidotuvės įvyko vasario 26 d. Detmoldo senosiose kapinėse. Cinkuotas karstas, apdengtas lietuviškąja trispalve, buvo nuleistas į mūrytą kapo duobę, viliantis, kad šio šviesuolio palaikai kada nors bus pargabenti į Lietuvą. Netrukus ant kapo buvo pastatytas Lietuvos riedulius primenantis akmuo, kuriame gotiškomis raidėmis iškalta: „Vydūnas 1868-1953“.

 

1989 m. ant namo Tilžėje „Villa sonnia“, kuriame 1933-1944 m. gyveno Vilhelmas Storostas-Vydūnas, fasadinės sienos atidengta šiai tauriai asmenybei atminti skirta paminklinė lenta su biusto bareljefu (skulptorius – Antanas Žukauskas). 2022 m. birželio mėnesį nuo šio Sovetsko (Tilžės) mieste (Rusijos Kaliningrado srityje) esančio namo ši memorialinė lenta buvo nuimta.

1991 m. spalio 19 d. Vilhelmo Storosto-Vydūno palaikai grįžo į Mažąją Lietuvą ir buvo iškilmingai perlaidoti Bitėnų-Užbičių (Bitėnų-Rambyno) kapinaitėse (dab. Pagėgių savivaldybė). Perlaidojimo iškilmėse dalyvavo gausybė žmonių: dvasininkai, visuomenės, kultūros veikėjai, valstybės vadovai ir kt. Šio šviesuolio kapavietę Bitėnų-Užbičių (Bitėnų-Rambyno) kapinaitėse paženklino ir drauge su jo palaikais iš Detmoldo parvežtas paminklinis akmuo – akmens riedulys su žalvarinėmis įrašo raidėmis – nuo ten buvusio Vilhelmo Storosto-Vydūno kapo. Realizuota ir amžinai žaliuojančio Vilhelmo Storosto-Vydūno kapo idėja. Kapavietė, šilutiškio miškininko Juliaus Balčiausko rūpesčiu, apsodinta žemaūgėmis karpomomis eglutėmis – viso ant Vilhelmo Storosto-Vydūno kapo pasodinta 150 eglučių iš Šilutės urėdijos. Tokiu būdu suformuotas „gyvasis“ visžalis garsusis Vydūno ženklas, atvaizduojantis Vilhelmo Storosto-Vydūno pasaulio sandaros matymą. Nuo tada Bitėnų-Užbičių (Bitėnų-Rambyno) kapinaitės imtos rūpestingai prižiūrėti bei kūrybiškai tvarkyti, stengiantis nepažeisti autentikos. Šias kapinaites itin rūpestingai tvarkė Vydūno draugijos Garbės narys bitėniškis Jonas Gudavičius.

Nuo 1991 m. šių kapinaičių tvarkymu bei priežiūra rūpinosi Šilutės rajono savivaldybė, o nuo 2001 m. jas pradėjo puoselėti Pagėgių savivaldybė. Šių kapinių tylą saugo metaliniai vartai, sukurti pagal Martyno ir Marijos Purvinų projektą. Šie vartai, kurių viršutinėje dalyje iškalti Vilhelmo Storosto-Vydūno žodžiai ,,Spindulys esmi begalinės šviesos“, yra nukaldinti metalo dailininko Eimanto Ludavičiaus ir 1998 m. liepos mėnesį pastatyti Vydūno draugijos iniciatyva. 2001-2008 m. kapinės aptvertos medine tvora. 2016 m. spalio 15 d. pastatyti kenotafai (arba kitaip – simboliniai antkapiniai paminklai, mediniai krikštai) filosofo žmonai, jo slaugytojai, atsidavusiai gyvenimo bendražygei Klarai Fiulhazei-Storost bei įkvėpėjai, lietuvių kultūros veikėjai, spaudos bendražygei, aktyviai Tilžės lietuvių giedotojų draugijos narei, Lietuvininkų susivienijimo Prūsuose Literatūros komiteto narei, JAV Tėvynės mylėtojų draugijos Prūsų lietuvių kuopos sekretorei, Lietuvių dailės draugijos narei, Vilhelmo Storosto-Vydūno kūrinių leidimo ir platinimo draugijos „Rūta“ vienai iš steigėjų ir vadovei, leidinių rengėjai ir rėmėjai, „Spaudos“ draugijos valdybos narei, Prūsų lietuvių moterų draugijos įkūrėjai ir pirmininkei, Prūsų lietuvių draugijų tarybos narei, bibliotekininkei Martai Augustai Raišukytei.

Bėgant metams, Bitėnų-Užbičių (Bitėnų-Rambyno) kapinaitės tapo Mažosios Lietuvos šviesuolių panteonu, o Rambynas ir visas Pagėgių kraštas – svarbiu traukos objektu ieškantiems filosofinių būties tiesų, rimties pajautos, žmogaus veiklos ir gamtos dermės, unikalios gamtos grožio. Į svetingą Pagėgių kraštą atvyksta ne tik Lietuvos akademinė bendruomenė, studentai, krašto išeiviai, bet ir turistai iš viso pasaulio. Šviesiu Vilhelmo Storosto-Vydūno atminimo įamžinimu ir jo palikimo aktualizavimu daugelį metų rūpinasi Pagėgių krašto kultūros įstaigos, pavieniai asmenys, palaikantys ryšius ir rengiantys jungtines prasmingas iniciatyvas su Vydūno draugijos nariais, Vilhelmo Storosto-Vydūno asmenybę tyrinėjančiais mokslo, raštijos veikėjais, meno atstovais.

.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos iniciatyvos, skirtos Vilhelmo Storosto-Vydūno dvasinio palikimo išsaugojimui bei sklaidai:

Iškilia įžanga į 2018 m. šalyje minėtų Vydūno metų sutiktuves tapo vilnietės fotomenininkės, žurnalistės Lilijos Valatkienės fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodos „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“, sukurtos Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai, atidarymas, vykęs 2018 m. kovo 19 d. Ši didžią informacinę vertę turinti paroda, papildyta autorės etiketažais, yra sudaryta iš dokumentinių fotografijų ciklų, atskleidžiančių mąstytojo, filosofo, dramaturgo veiklą ir jo nelengvą gyvenimo kelią iš Mažosios Lietuvos per Tilžę į Vokietiją bei dokumentuoja Vilhelmo Storosto-Vydūno sugrįžimą atgal į Mažąją Lietuvą. Tai – keliaujanti paroda, kuri jau eksponuota ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Punsko (Lenkija) parapijos namuose, Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Klaipėdos universitete, Kintų Vydūno kultūros centre ir Lietuvos viešosiose bibliotekose;

 

Doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus iniciatyva ir teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Pagėgių savivaldybės tarybos nutarimu, 2018 m. kovo 29 d., minint Vilhelmo Storosto-Vydūno 150-ąsias gimimo metines, Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Vydūno vardas. 2018 m. rugpjūčio 3 d. įvyko iškilminga Vydūno vardo suteikimo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai ceremonija;

2019 m. pradžioje Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje įkurtas Vilhelmo Storosto-Vydūno kūrybos ir gyvenimo atskleidimui skirtas jo vardo ekspozicinis kambarys.

2020 m. rugpjūčio 7 d. iškilmingai atidarytas Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lauko erdvėse įrengtas „Atminties skveras“, kurį įprasmina mąstytojo Vilhelmo Storosto-Vydūno gyvenimą, kūrybą ir veiklą atspindintys mažosios skulptūros darbai bei puošia memorialinis Vydūno vardo suolelis;

2021 m. kovo 22 d., minint doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus (1941-2020 m.) mirties metines, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė teikė raštišką pasiūlymą Pagėgių savivaldybės tarybai įamžinti šio Pagėgių kraštui brangaus šviesuolio atminimą, suteikiant Vaclovo Bagdonavičiaus vardą Pagėgių mieste esančiai gatvei. Teigiamą sprendimą Taryba priėmė 2021 m. kovo 25 d. vykusio posėdžio metu. Simboliška, jog ši Pagėgių krašto Garbės piliečio, Vydūno draugijos steigėjo, žymiausio Vilhelmo Storosto-Vydūno gyvenimo, veiklos, filosofijos tyrinėtojo bei skleidėjo doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus vardo gatvė jungiasi su Vydūno gatve, kurio atminimo įamžinimui mokslininkas atidavė didžiąją savo gyvenimo dalį. 2021 m. balandžio 29 d. įvyko doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus vardo gatvės Pagėgių mieste atidarymas.

 

Kasmet pirmąją rugpjūčio mėnesio savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje organizuojami susitikimai su Vydūno draugijos nariais, kurių metu vyksta naujausių leidinių vydūniškąja ir Mažosios Lietuvos tematika pristatymai, tarptautinės konferencijos bei kiti informacinio, kraštotyrinio, literatūrinio pobūdžio renginiai, sulaukiantys didelio kraštiečių susidomėjimo  bei sutraukiantys gausybę garbių šalies bei išeivijos mokslo, visuomenės, kultūros ir raštijos veikėjų. Ypač graži ilgametė draugystė užmegzta su Vilhelmo Storosto-Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūke Brita Storost (Berlynas, Vokietija), kuri Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos organizuojamų konferencijų metu pristato savo giminės genealogiją, unikalius reliktus ir autentiškas, niekur nepublikuotas Storostų šeimos fotografijas bei kt.

 

Per beveik du dešimtmečius skaičiuojančios bičiulystės su Vydūno draugijos nariais laikotarpį, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje nuveikta daug gražių darbų. Vydūno draugijos nariai eilę metų ypatingą dėmesį skiria Pagėgių krašto bibliotekoms: dovanoja bibliotekų skaitytojams Vilhelmo Storosto-Vydūno rašytus bei apie jį leistus veikalus. Taipogi šio kultūrinio bendradarbiavimo pagrindu bibliotekose nuolat rengiamos įvairios jungtinės edukacijos, paskaitos, tarptautinės konferencijos, knygų pristatymai, skirti Vilhelmo Storosto-Vydūno asmenybės bei filosofijos pažinimui, sklaidai. Itin didelio moksleivijos susidomėjimo sulaukia tradiciškai kasmet bibliotekos organizuojamas edukacinis-žaidybinis-kraštotyrinis protmūšis „Vydūno keliais keleliais…“.

Vydūno draugijos archyvo, Astos Andrulienės ir Ramutės Vaitkuvienės nuotraukos.

Literatūros šaltiniai:

BAGDONAVIČIUS, Vacys. Dvidešimt metų, kai į gimtą žemę sugrįžo Vydūno palaikai. Voruta: nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis, 2011, nr. 16, p. 3. ISSN 1392-0677.

BAGDONAVIČIUS, Vaclovas. Kultūrinė lietuvių jaunimo veikla Pagėgių kašte XX a. pirmoje pusėje*. Rambynas: Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys, 2011, gruodis, nr. 1 (4), p. 31-36. ISSN 2029-0756.

BAGDONAVIČIUS, Vaclovas. Vydūnas. Iš: Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.mle.lt/straipsniai/vydunas>.

BAGDONAVIČIUS, Vaclovas. Vydūnas ir dailė. Iš: Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.mle.lt/straipsniai/vydunas-ir-daile>.

BAGDONAVIČIUS, Vaclovas. Vydūnas Pirmojo pasaulinio karo verpete. Rambynas: Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys, 2008, rugpjūtis, nr. 1, p. 21-25. ISSN 2029-0756.

BAGDONAVIČIUS, Vaclovas; ir MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ, Aušra. Vydūnas: monografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017. 727, [1] p. ISBN 978-5-420-01796-8.

BAGDONAVIČIUS, Vaclovas; ir MATULEVIČIUS, Algirdas. Vydūnas. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus].[Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/vydunas/>.

Bitėnų kapinės – Mažosios Lietuvos panteonas: viešųjų erdvių sutvarkymas Pagėgių savivaldybės Bitėnų ir kitose evangelikų liuteronų kapinėse. [Klaipėda]: Libra Memelensis, 2015. 47 p. ISBN 978-609-8094-13-8.

IVANAUSKAS, Juozas. Ar Sovetske nukeltas bareljefas Vydūnui bus sugrąžintas Lietuvai? Iš: Vakarų ekspresas [interaktyvus]. Klaipėda: Vakarų ekspresas, 2022, rugpjūčio 9 [žiūrėta 2022 m. rugpjūčio 9 d.]. Prieiga per internetą: <https://ve.lt/aktualijos/ar-sovetske-nukeltas-bareljefas-vydunui-bus-sugrazintas-lietuvai?fbclid=IwAR0ejUEOLvFy9TdrYXo76VNuDiZSgatTP3KR421JUs7p43L3lLa4SPW7xcQ#.YvIcQZ5SSgY.facebook>.

IVANAUSKAS, Juozas. Vydūnas: „Ar mes dar šio pasaulio žmonės, ar jau amžinos mirties sapne? (1)“. Iš: Vakarų ekspresas [interaktyvus]. Klaipėda: Vakarų ekspresas, 2023 sausio 26 [žiūrėta 2023 m. sausio 27 d.]. Prieiga per internetą: <https://ve.lt/gyvenimas/kultura/vydunas-ar-mes-dar-sio-pasaulio-zmones-ar-jau-amzinos-mirties-sapne>.

Įpareigojantis Vydūno palikimas [interaktyvus]. Iš: Nepriklausomybės sąsiuviniai [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2016, liepos 23 [žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 5 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/143340/ipareigojantis-vyduno-palikimas>.

JAŠINSKAITĖ-JASEVIČIENĖ, Milda. Vydūno viešoji biblioteka teikė pasiūlymą suteikti doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus vardą Pagėgių miesto gatvei [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, 2021, kovo 18 [žiūrėta 2021 m. balandžio 22 d.]. Prieiga per internetą: <https://pagegiusvb.lt/naujienos/vyduno-viesoji-biblioteka-teike-pasiulyma-suteikti-doc-dr-vaclovo-bagdonaviciaus-varda-pagegiu-miesto-gatvei/>.

JUODKAZIS, Vytautas. Mažoji Lietuva – mano gimtinė: knyga šeimai ir bičiuliams. Vilnius: Standartų spaustuvė, 2011. 396 p. ISBN 978-9955-488-52-1.

KRŪGELIS, Linas. Tautiniai simboliai skulptoriaus Regimanto Midvikio kūryboje. Rambynas: Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys, 2017, spalis, nr. 2 (12), p. 31-37. ISSN 2029-0756.

KŠANIENĖ, Dalia. Vydūno muzikinė veikla. Iš: Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.mle.lt/straipsniai/vyduno-muzikine-veikla>.

LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA. Kaip Joninės bus švenčiamos ant Rambyno kalno? (pokalbis studijoje). Vilnius: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2011, birželio 20 [žiūrėta 2021 m. birželio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=zDH7UR56xKk&feature=related>.

MARTIŠIŪTĖ, Aušra. Vydūnas ir teatras. Iš: Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.mle.lt/straipsniai/vydunas-ir-teatras>.

Mažosios Lietuvos panteono tapsmas: Vydūno palaikų perlaidojimo 25-mečiui. Sud. Vaclovas Bagdonavičius. Vilnius: Vydūno draugija, 2016. 86, [2] p. ISBN 978-609-8158-11-3.

MILAŠAUSKIENĖ, Diana. Mūsų sąmoningumas valstybės 100-mečio ir Vydūno šviesoje. Vydūnas šiuolaikiniam Lietuvos valstybingumui. Rambynas: Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys, 2018, spalis, nr. 2 (14), p. 33-40. ISSN 2029-0756.

MILDAŽYTĖ, Edita. Išminties mylėtojas: dokumentinė apybraiža, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Vilnius: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2018, kovo 26 [žiūrėta 2023 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687838/isminties-myletojas-dokumentine-apybraiza-skirta-vyduno-150-osioms-gimimo-metinems?fbclid=IwAR3z4RWE9hpIwN6F9SsyDWKajEcCjjtrAxwe1F1wR1Gs5B3qfAPPVdiLUlI>.

Mirė filosofas, Vydūno palikimo puoselėtojas Vaclovas Bagdonavičius [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2020, kovo 22 [žiūrėta 2020 m. kovo 30 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1154049/mire-filosofas-vyduno-palikimo-puoseletojas-vaclovas-bagdonavicius>.

NOGNIENĖ, Sonata. Pagėgiuose vyko pleneras „Kultūros ženklai mažojoje skulptūroje“. Iš: Šilainės kraštas [interaktyvus]. [S. l.]: Šilainė, 2020 [žiūrėta 2020 m. birželio 27 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.silaineskrastas.lt/kultura/pagegiuose-vyko-pleneras-kulturos-zenklai-mazojoje-skulpturoje/>.

NOGNIENĖ, Sonata. Pagėgių bibliotekoje dalintasi Vydūno minčių šviesa [interaktyvus]. Iš: Šilainės sodas: leidinys pamario krašto kultūrai [interaktyvus]. [Šilainė]: Šilainės sodas, 2016, rugpjūčio 18 [žiūrėta 2019 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.silaineskrastas.lt/kultura/pagegiu-bibliotekoje-dalintasi-vyduno-minciu-sviesa/>.

NOGNIENĖ, Sonata. Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakrikštyta Vydūno vardu [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, 2018 [žiūrėta 2018 m. rugpjūčio 9 d.]. Prieiga per internetą: <https://pagegiusvb.lt/naujienos/pagegiu-savivaldybes-viesoji-biblioteka-pakrikstyta-vyduno-vardu/>.

NOGNIENĖ, Sonata. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje – tarptautinė konferencija „Vydūno ir Vaižganto gyvenimo ir kultūrinės-kūrybinės veiklos paralelės“ [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, 2019 [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 9 d.]. Prieiga per internetą: <https://pagegiusvb.lt/naujienos/pagegiu-savivaldybes-vyduno-viesojoje-bibliotekoje-tarptautine-konferencija-vyduno-ir-vaizganto-gyvenimo-ir-kulturines-kurybines-veiklos-paraleles/>.

NOGNIENĖ, Sonata. Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje – Europos dienos minėjimo renginys  „Europos Parlamentas – Lietuvai“ [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, 2019 [žiūrėta 2019 m. gegužės 14 d.]. Prieiga per internetą: <https://pagegiusvb.lt/naujienos-naujienos/pagegiu-vyduno-viesojoje-bibliotekoje-europos-dienos-minejimo-renginys-europos-parlamentas-lietuvai/>.

NOGNIENĖ, Sonata. Vydūno viešajai bibliotekai sukurta Lilijos Valatkienės paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ pristatyta LR Seime [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, 2022 [žiūrėta 2022 m. spalio 7 d.]. Prieiga per internetą:  <https://pagegiusvb.lt/naujienos/vyduno-viesajai-bibliotekai-sukurta-lilijos-valatkienes-paroda-vydunas-zinomas-bet-nepazintas-pristatyta-lr-seime/>.

NOGNIENĖ, Sonata. Vydūno viešoji biblioteka ir Vydūno draugija kvietė į renginį  „Vydūno daugiareikšmiškumas“ [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, 2021 [žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 9 d.]. Prieiga per internetą: <https://pagegiusvb.lt/naujienos/vyduno-viesoji-biblioteka-ir-vyduno-draugija-kviete-i-rengini-vyduno-daugiareiksmiskumas/>.

NOGNIENĖ, Sonata. Vydūno viešoji biblioteka kvietė į sueigą  „Po Vydūno ženklu“ [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, 2020 [žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 13 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.pagegiusvb.lt/naujienos/vyduno-viesoji-biblioteka-kviete-i-sueiga-po-vyduno-zenklu/>.

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS VYDŪNO VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS INFORMACIJA. Tradicinėje Vydūno atminimui skirtoje konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai [interaktyvus]. Pagėgiai: Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, 2022 [žiūrėta 2022 m. rugpjūčio 9 d.]. Prieiga per internetą: <https://pagegiusvb.lt/naujienos/tradicineje-vyduno-atminimui-skirtoje-konferencijoje-demesys-skirtas-karo-tematikai/>.

PALECKIS-KAKTAVIČIUS, Leonas. V. Bagdonavičius: Vydūnas – kelrodė žvaigždė. Iš: Alkas [interaktyvus]. [Vilnius]: Tėviškės alkas, 2019, balandžio 15 [žiūrėta 2021 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://alkas.lt/2019/04/15/v-bagdonavicius-vydunas-kelrode-zvaigzde/>.

PALIJANSKAITĖ, Rima. Vydūno draugija ir Bitėnai. Rambynas: Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys, 2014, rugsėjis, nr. 1 (7), p. 22-26. ISSN 2029-0756.

„PAMARIO“ INF. Vydūno palaikų perlaidojimo 25-metis. Iš: Pamarys: Šilutės ir Pagėgių krašto laikraščio „Pamarys“ interneto svetainė [interaktyvus]. [S. l.]: Litera, 2016, spalio 18. ISSN 1648-6676 [žiūrėta 2016 m. spalio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pamarys.eu/vyduno-palaiku-perlaidojimo-25-metis/>.

PAVILANSKAS-KALVANAS, Tomas; ir NAUJOKAITYTĖ, Rita. Vydūnas – lietuvybės žadintojas. 1 dalis. Vilnius: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2022, vasario 20 [žiūrėta 2022 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000201029/kelias-vydunas-lietuvybes-zadintojas-1-dalis>.

PAVILANSKAS-KALVANAS, Tomas; ir NAUJOKAITYTĖ, Rita. Vydūnas: „Sakyti, kad nėra nieko aukštesnio už tai, ką pažįstame, yra didis didžiavimasis ir nežinojimas“. 2 dalis. Vilnius: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2022, vasario 27 [žiūrėta 2022 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000201632/kelias-vydunas-sakyti-kad-nera-nieko-aukstesnio-uz-tai-ka-pazistame-yra-didis-didziavimasis-ir-nezinojimas-2-dalis?fbclid=IwAR00zEWJliZ9aG3z3QIX21GXLJGtIAebar2D9hV4xoYdtxd3Rcsd12xKkSc>.

PURVINAS, Martynas. Mažosios Lietuvos panteonui 25 metai.  Rambynas: Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys, 2017, spalis, nr. 2 (12), p. 22-26. ISSN 2029-0756.

SKIPITIENĖ, Giedrė. 2013-ieji – Klaipėdos krašto metai. Rambynas: Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys, 2013, rugsėjis, nr. 1 (6), p. 3-7. ISSN 2029-0756.

SKIPITIENĖ, Giedrė. 2018-ieji – Vydūno metai. Rambynas: Rambyno regioninio parko direkcijos leidinys visuomenei, 2018, rugpjūtis, nr. 2, p. 2-3. ISSN 1822-7163.

SKIPITIENĖ, Giedrė. Piliakalnių metus išlydime – Vydūno metus pasitinkame. Rambynas: Rambyno regioninio parko direkcijos leidinys visuomenei, 2017, rugpjūtis, nr. 2, p. 5. ISSN 1822-7163.

SKIPITIENĖ, Giedrė. Tradicinė Vydūno draugijos stovykla Bitėnuose. Rambynas: Rambyno regioninio parko direkcijos leidinys visuomenei, 2015, rugpjūtis, nr. 2, p. 6. ISSN 1822-7163.

SKIPITIENĖ, Giedrė. Vydūno draugijos stovykla Bitėnuose.  Rambynas: Rambyno regioninio parko direkcijos leidinys visuomenei, 2011, rugpjūtis, nr. 2, p. 3. ISSN 1822-7163.

SKIPITIENĖ, Giedrė. Vydūno sugrįžimas.  Rambynas: Rambyno regioninio parko direkcijos leidinys visuomenei, 2018, gegužė, nr. 1, p. 4. ISSN 1822-7163.

SKIPITIS, Eugenijus. Tilžėje išniekintas Vydūno atminimas. Tauragės kurjeris: nepriklausomas Tauragės miesto ir rajono laikraštis, 2022, liepos 1, p. 13. ISSN 1648-4894.

SKUTULAS, Petras. Nerimo mintys dėl Vydūno vardo, minint lietuvybės žadintojo 150-ąsias metines. Pamarys: Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštis, 2018, nr. 12, p. 15. ISSN 1648-6676.

SKUTULAS, Petras.  Nerimo mintys dėl Vydūno vardo, minint lietuvybės žadintojo 150-ąsias metines. Iš: Pamarys: Šilutės ir Pagėgių krašto laikraščio „Pamarys“ interneto svetainė [interaktyvus]. [S. l.]: Litera, 2018, kovo 23. ISSN 1648-6676 [žiūrėta 2019 m. kovo 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pamarys.eu/nerimo-mintys-del-vyduno-vardo-minint-lietuvybes-zadintojo-150-asias-metines/>.

SODONIS, Saulius. Literatūrinė enciklopedija Vydūnui pažinti. Iš: Šilainės kraštas [interaktyvus].  [S. l.]: Šilainė, 2022 [žiūrėta 2022 m. kovo 22 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.silaineskrastas.lt/kultura/literaturine-enciklopedija-vydunui-pazinti/>.

SODONIS, Saulius. Turininga vydūniečių stovykla Bitėnuose. Iš: Šilainės kraštas [interaktyvus].  [S. l.]: Šilainė, 2011 [žiūrėta 2022 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://silaine.lt/kulturos-naujienos/turininga-vydunieciu-stovykla-bitenuose/>.

SODONIS, Saulius. „Vienos knygos“ parodoje susitiko knygos sesės. Iš: Šilainės kraštas [interaktyvus].  [S. l.]: Šilainė, 2017 [žiūrėta 2017 m. birželio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.silaineskrastas.lt/kultura/vienos-knygos-parodoje-susitiko-knygos-seses/>.

SODONIS, Saulius. Vydūno ženklas. Iš: Šilainės kraštas [interaktyvus].  [S. l.]: Šilainė, 2009 [žiūrėta 2009 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.silaine.lt/2009/2009-03-10/Vyduno_zenklas-5.htm>.

STOROST, Brita. Atostogos svečiuose pas tėtį Klaipėdoje. Rambynas: Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys, 2017, nr. 2 (10), p. 16-21. ISSN 2029-0756.

STUDIJA GIN-DIA. Antanas. Bitėnai 2011/08/04 HD. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2012 [žiūrėta 2022 m. kovo 18  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=L0vv-STBP_Y&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA. Atminimo akmuo Vydūnui 2006 m. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2012 [žiūrėta 2022 m. sausio 12  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=fvwtqSVzWsU&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA. Bitėnų stovyklos pristatymas, 2007 m. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2012 [žiūrėta 2022 m. sausio 12  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=C-e0BjVG7cs&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA. Pleneras plenere 2007 m. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2012 [žiūrėta 2022 m. sausio 12  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=Wd0Is5VRCg0&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA. Prisiminimai ir pamąstymai apie VYDŪNĄ 2008 m. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2012 [žiūrėta 2022 m. sausio 12  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=pr5vkkMqNDA&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA. Rašytoja Bronė Savickienė 2007 m. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2000 [žiūrėta 2022 m. sausio 12  d.]. Prieiga per internetą: <https://www.youtube.com/watch?v=TF1MICToziY>.

STUDIJA GIN-DIA. Savaitė su Vydūnu 2010 m. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2012 [žiūrėta 2022 m. kovo 18  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=NUk4dk1MTGo&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA. Tamsoje būti Šviesa 2012. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2012 [žiūrėta 2022 m. kovo 18  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=HmefF4AupkI&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA. Vydūnas ir Bitėnai 2008 m. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2011 [žiūrėta 2022 m. kovo 18  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=gPrB3rC-fY8&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA. Vydūną liudiju, 2010 m. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2012 [žiūrėta 2022 m. kovo 18  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=qFW3cqJKazM&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA. VYDŪNIEČIŲ IŠTAKOS pasakoja Saulius Sodonis 2012/08/02 HD. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2012 [žiūrėta 2022 m. kovo 12  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=vBQ6krsqW5U&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA.  Vydūniška puokštė Martynui Jankui, 2007 m. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2012 [žiūrėta 2022 m. sausio 12  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=AzqQ_5dXoQE&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA. Vydūniškas jaunimas 2007 m. Iš: Studija Gin-Dia: [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2011 [žiūrėta 2022 m. kovo 18  d.]. Prieiga per internetą:

<http://www.youtube.com/watch?v=ZdjVnY43IIs&feature=relmfu>.

STUDIJA GIN-DIA. Vydūno 140-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Iš: Studija Gin-Dia [interaktyvus]. [S. l.]: Studija Gin-Dia, 2012 [žiūrėta 2012 m. kovo 18  d.]. Prieiga per internetą: <http://www.youtube.com/watch?v=M4t5QJZ-w08&feature=relmfu>.

STUNGURIENĖ, Diana. Gražbylė Venclauskaitė – Vydūno gyvenimo liudytoja: Vydūno 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Rambynas: Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys, 2018, spalis, nr. 2 (14), p. 7-15. ISSN 2029-0756.

STUNGURYS, Gintautas. Bitėnai nuo sekmadienio iki sekmadienio. Rugpjūčio 4-11 d. Rambynas: Rambyno regioninio parko direkcijos leidinys visuomenei, 2013, nr. 2 (8), p. 4-6. ISSN 1822-7163.

Sueiga „Po Vydūno ženklu“. Iš: Donelaičio žemė [interaktyvus]. Marijampolė: Kristijono Donelaičio draugija, 2020, nr. 3, ekr. 17. ISSN 2424-5097 [žiūrėta 2022 kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.donelaitis.info/file/Dzeme232in.pdf>.

ŠIAULIŲ APSKRITIES TELEVIZIJA. Prisiminimai ir pamąstymai apie Vydūną. Filmas. Iš: Šiaulių apskrities televizija [interaktyvus]. Šiauliai: Šiaulių apskrities televizija, 2020 [žiūrėta 2022 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.youtube.com/watch?v=ZQ-q0PB2tAA>.

TOLEIKIENĖ, Kristina. Atkurtoji „Amžinoji Rambyno kalno knyga“ sugrąžino Bitėnus Lietuvos visuomenei. [interaktyvus]. Iš: Šilainės kraštas [interaktyvus].  [S. l.]: Šilainė, 2008, sausio 29 [žiūrėta 2010 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.silaine.lt/2008/2008-01-29/sugrizimas.htm>.

Vydūno metams – „Lietuvos giesmė“ (I-II) (audio). Iš: Alkas [interaktyvus]: [Vilnius]: Tėviškės alkas, 2018, kovo 18 [žiūrėta 2020 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://alkas.lt/2018/03/18/vyduno-metams-%e2%88%92-lietuvos-giesme-i-audio/>.

ZABARSKAITĖ, Jolanta (Kazimiero Simonavičiaus universitetas). Vydūnas ir kalba. Iš: Gimtoji kalba [interaktyvus], 2018, spalis. 10 ekr. [žiūrėta 2023 m. vasario 27 d.]. Prieiga per internetą: <http://lituanistusamburis.lt/wp-content/uploads/2018/11/GK-2018-10_Zabarskaite_Vydunas.pdf>.

ŽEMGULIENĖ, Laima. Ko mums reikėtų išmokti iš Vydūno.  Rambynas: Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidinys, 2018, gegužė, nr. 1 (13), p. 38-41. ISSN 2029-0756.

ŽIOGYTĖ, Goda. Penkiolika metų Bitėnuose. Rambynas: Rambyno regioninio parko direkcijos leidinys visuomenei, 2007, liepa, nr. 2, p. 7-8. ISSN 1822-7163.