Piktupėnų kaime yra dvi neveikiančios liuteronų evangelikų kapinės, kurios išsidėsčiusios ir nutolusios viena nuo kitos apie 300 metrų atstumu. Piktupėnų parapijos medinė bažnyčia, kunigaikščio Albrechto Branderburgiečio įsaku, 1574 metais pastatyta ant kalvos, šalia evangelikų liuteronų kapinių. 1656 metais, Lenkijos-Švedijos karo metu, lenkų kariuomenė sudegino Piktupėnų medinę bažnyčią. 1744 metais Piktupėnuose iš lauko akmenų ir plytų pastatyta didinga mūrinė bažnyčia – ji pastatyta kitoje Piktupėnų kaimo vietoje, kur dabar yra senosios nebeveikiančios evangelikų liuteronų kapinės. Piktupėnų mūrinė bažnyčia sugriauta 1945 metais, kai traukėsi vokiečių armija. Piktupėnų evangelikų liuteronų kapinėse yra išlikę tik keli apgriauti antkapiai. Piktupėnų parapijoje 1792–1891 metais kunigo pareigas ėjo Kristupas Danielius Hazenšteinas (vok. Christoph Daniel Hassenstein), kuris palaidotas šiose kapinėse. Kapavietė neaptikta. Traukiantis Prancūzijos armijai, o Rusijai – puolant, 1812 metais gruodžio 26 dieną žuvo narsumu garsėjęs rotmistras Albertas Ernstas fon Manšteinas (vok. Albert Ernst von Mannstein), kuris buvo palaidotas Piktupėnų senosiose evangelikų liuteronų kapinėse, šalia Piktupėnų bažnyčios sienos. Mūšiai vyko šalia Piktupėnų. 2002 metaisKlaipėdos karybos istorijos klubo rūpesčiu pastatytas paminklinis akmuo, žymintis apytikrę lietuvių dragūnų pulko rotmistro Alberto Ernsto fon Manšteino kapo vietą. Sovietmečiu kapinės labai nukentėjo, antkapiai išvežti ir panaudoti statant ūkinių pastatų pamatus. Dėka parapijiečių šios kapininės šiuo metu yra tvarkomos.
Informaciją parengė Nijolė Jogienė, 2024
Naudoti informacijos šaltiniai:
ALMONAITIS, Vytenis; ir ALMONAITIENĖ, Junona. Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. Trečiasis atnaujintas ir papildytas leidimas. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2015. 256 p. ISBN 978-609-8063-10-3.
ARBUŠAUSKAITĖ, Arūnė. Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinių epigrafų metrikos duomenų analizė. [interaktyvus] Klaipėdos krašto konfesinis paveldas: tarpdisciplininiai senųjų kapinių tyrimai.
Kelias. Karalienės Luizės pėdsakai Piktupėnuose ir liūdna karo laikų istorija su vilties nata. Iš: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Plius Mediateka [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2020, lapkričio 1 [žiūrėta 2020 m. gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000126798/kelias-karalienes-luizes-pedsakai-piktupenuose-ir-liudna-karo-laiku-istorija-su-vilties-nata>.
KONDRATAS, Benjaminas. Kūrėjo pėdsakais: Kn. 2: Sūduvos Suvalkija, Karaliaučiaus kraštas: Vilkaviškio žemėje, Mažoji Lietuva.- Vilnius, 2004,- 312 p. ISBN 9986-09-261-2.
PURVINIENĖ, MARIJA; ir PURVINAS, MARTYNAS. Antkapiniai paminklai. Iš: Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 [žiūrėta 2024 m. kovo 12 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.mle.lt/straipsniai/antkapiniai-paminklai>.