Nemuno žirgyno istorija. Šiame žirgyne arklių auginimu ir veislių gerinimu visada buvo labai rūpinamasi. Čia plytinčios vertingos ganyklos ir šienaujami plotai leido nuo seno, dar Kryžiuočių ordino laikais, auginti žirgus. 1732 m., Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I (vok. Friedrich Wilhelm I, 1688-1740 m.) įsakymu Trakėnuose (dabar – Jasnaja Poliana, Kaliningrado sritis, Rusija) įsteigtas didelis žirgynas. Vietinės kilmės žirgai buvo kryžminti su anglų grynakraujais, arabų ir kitų veislių žirgais. Taip išvesta nauja žirgų veislė – trakėnai. Iš ten trakėnai išplito po visą Mažąją Lietuvą. Po Antrojo pasaulinio karo (1939-1945 m.) auginti veislinius arklius reikėjo pradėti iš naujo.
1945 m. rugpjūčio mėn. Bronius Globys (1905-1965 m.) gavo Lietuvos sovietų socialistinės respublikos (LTSR) žemės ūkio liaudies komisariato įgaliojimus pirmo pokarinio valstybinio eržilų depo organizavimui. Iš pradžių depas buvo įkurtas Norkiškio tarybinio ūkio Trepų skyriuje, valdžiusiame 179 ha žemės plotą ir turėjusiame didelius tvartus. Trepai buvo įsikūrę apie 3 km nuo Skaudvilės ir apie 70 km nuo Šilgalių. Plečiantis eržilų depui, Trepų ūkis tapo per ankštas, todėl 1948 m. kovo mėn. eržilų depas, vėliau tapęs Nemuno valstybiniu žirgynu, perkeltas į Šilgalių dvarą. Keliolika metų po šio žirgyno įsikūrimo Šilgaliuose, čia auginti tik ūkio darbams tinkami Lietuvos sunkieji žirgai, o nuo 1967 m. čia imta veisti trakėnus.1990 m. Nemuno valstybinis žirgynas turėjo 4493 ha žemės, 1676 galvijus (iš jų – 464 karves ir 905 kiaules), 66 traktorius, po 1 javų ir bulvių kombainus, 6 žolės miltų gamybos agregatus, dirbo apie 444 darbuotojai. Nemuno valstybinis žirgynas specializavosi auginti sportinių trakėnų veislės (210 vnt.) ir Lietuvos sunkiųjų veislių (100 vnt.) arklius.
1991 m. Nemuno valstybinis žirgynas buvo reorganizuotas, ir vietoje anksčiau plėtotos gyvulininkystės bei žirgininkystės liko tik arklių auginimo veikla. Likusios dalies pagrindu įsteigta valstybinė žemės ūkio įmonė, kuri 1992 m. buvo suskirstyta į gamybinės ir technologinės paskirties kompleksus, privatizuota. Jos pagrindu įsikūrė 6 žemės ūkio bendrovės (šiuo metu veikiančių bendrovių nėra). 1992 m. valstybinis Nemuno žirgynas reorganizuotas į specialios paskirties akcinę bendrovę Nemuno žirgynas, kurio pagrindinis akcijų paketas priklauso valstybei. 2000 m. augino apie 400 veislinių žirgų, iš kurių 250 buvo trakėnų veislės. Nuo 2012 m. Nemuno žirgynas tai – uždarosios akcinės bendrovės (UAB) Lietuvos žirgynas struktūrinis padalinys. 2021 m. ūkyje buvo auginama apie 450 grynaveislių žirgų, tai – didžiausia pasaulyje trakėnų banda. Šilgaliuose kasmet rengiami „Nemuno žirgyno taurės“ konkūrai ir kitokios varžybos. Žirgyne organizuojamos tiek mažos, tiek didelės turistų grupių ekskursijos.
Lietuvos valstybinio Nemuno žirgyno vadovai:
1945-1948 m. – Bronius Globys;
1948-1951 m. – Jonas Daulenskis;
1951-1960 m. – Justinas Pranaitis;
1960-1965 m. – Jonas Ptakauskas;
1965-1980 m. – Benediktas Bračias;
1980-1992 m. – Vaclovas Algirdas Mišeikis;
1992-1999 m. – Dobilas Obelenis;
1999- 2000 m. – Ramunė Jolanta Jasienė;
2000-2010 m. – Arūnas Jurgaitis.
Informaciją parengė Tatjana Biliūnienė, 2023
Naudoti informacijos šaltiniai:
ALMONAITIS, Vytenis; ir ALMONAITIENĖ, Junona. Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. 3-oji atnaujinta ir papildytas leidimas. Kaunas: Keliautojo žinynas, 2015. 256 p. ISBN 978-609-8063-10-3.
ANUŠAUSKAS, Arvydas; ir BUBNYS, Arūnas. Antrasis pasaulinis karas Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2022 [žiūrėta 2022 m. birželio 23 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/antrasis-pasaulinis-karas/>.
MATULEVIČIUS, Algirdas. Frydrichas Vilhelmas I. Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. [Vilnius]: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2022 [žiūrėta 2022 m. liepos 26 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/frydrichas-vilhelmas-i/>.
MAŽRIMAS, Edmundas. Žirgas Mažosios Lietuvos paribio regionuose. Rambynas, 2016, nr. 1-2, p.13-32. ISSN 2029-0756.
ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS FRIDRICHO BAJORAIČIO VIEŠOJI BIBLIOTEKA. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė: Prūsija, 2000. 496, [24] p. ISBN 9986-798-05-1.